Tėvų forumas: „Smurto artimoje aplinkoje prevencija, intervencija, postvencija“

KETVIRTASIS TĖVŲ FORUMO UŽSIĖMIMAS, DALYVAUJANT JONAVOS SAVIVALDYBĖS TARYBOS NARIUI, LAIKINAI EINANČIAM MERO PAREIGAS EUGENIJUI SABUČIUI

„SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE PREVENCIJA, INTERVENCIJA, POSTVENCIJA“

Smurtas artimoje aplinkoje – visuomenėje itin paplitusi problema, kurios tikrąjį mastą dėl itin didelio problemos latentiškumo iki šiol sunku apskaičiuoti. Kol kas į dienos šviesą išlenda anaiptol ne visi smurto atvejai. Prieš penkerius metus, gegužės pabaigoje, Lietuvoje priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas (toliau Įstatymas). Toks laikotarpis jau leidžia vertinti, kaip veikia šis teisės aktas. Tai puiki proga apžvelgti, su kokiomis problemomis vis dar susiduriama, kokios Įstatymo taikymo tendencijos vyrauja ir kokią naudą jis atnešė visuomenei. Taip pradėjo tėvų forumo užsiėmimą mokyklos direktorė Birutė Prasauskienė.

Šio užsiėmimo tikslas buvo suteikti tėvams žinių apie šio įstatymo paskirtį ir padiskutuoti kaip mokykla, kartu su mokinių tėvais, gali užtikrinti vaikams saugų vystymąsi, palankią jų augimui aplinką bei esant poreikiui profesionalią pagalbą.

Pranešimą apie smurto artimoje aplinkoje prevenciją parengė mokyklos psichologė Oksana Liutkevičienė.

„MOKYKLA VYKDO SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE PREVENCIJĄ ir pasisako, kad smurtas – tai bendrosios psichinės visuomenės sveikatos požymis. Viena mokykla negali iš esmės išspręsti smurtinės aplinkos problemų su kuriomis gali susidurti vaikai. Tačiau būtent mokykla šiomis dienomis turi neatidėliotinai spręsti, ką daryti tais atvejais, kai yra sužinoma apie smurtą prieš vaiką. Smurtas prieš vaiką – tai smurtiniai ir nusikalstami veiksmai, kurių metu padaroma, emocinė, psichinė, fizinė žala“ – dėstė psichologė.

Mokyklos svečias Eugenijus Sabutis pasakojo apie tinkamus santykius šeimoje, deja, dar iki šiol neišspręstas klausimas kur pristatyti vaiką iš paimtą iš smurtaujančios šeimos. Tėveliai diskutavo kaip veiks įstatymas,  kad kuriama sistema nėra tobula, pasitaiko atvejų, kai nukentėję žmonės nėra tinkamai apsaugomi. Problema kyla  ir dėl to,  jog įprastai sunku atpažinti psichinį ar ekonominį smurtą. Jis ne toks vizualus kaip fizinis ar seksualinis. Nėra daug kriterijų, kaip tokį smurtą pamatyti ir pagal ką bausti.  

Mokyklos direktorės pavaduotoja ugdymui Jolita Skeirienė  pristatė tėvams pilietinę akciją  „Mes – prieš smurtą“. Nebūk naivus kelyje sąjunga kviečia mokinius bei mokytojus atnešti nereikalingus diržus, kaip smurto prieš vaikus priemonę ir juos pakabinti  stende arba ant pakabos matomoje vietoje su užrašu: „MES – PRIEŠ SMURTĄ“. Tėveliai pritarė dalyvavimui pilietinėje akcijoje.

Parengė mokyklos administracija